Išties įspūdingas Del Toro milžiniškų robotų ir monstrų filmas. Puikiai žiūrisi 3D formatu.
Pacific Rim
Režisierius: Guillermo del Toro | Aktoriai: Charlie Hunnam, Idris Elba, Rinko Kikuchi
Biudžetas: 190 milijonų | Pajamos: 300 milijonų (4 sav.)
Kažkada vaikystėje esu matęs filmą apie didžiulius robotus, valdomus į juos įlindusių žmonių. Tuo metu atrodė labai įspūdingai, bet kai dabar pabandžiau paieškoti koks tai galėjo būti filmas ir apskritai pasidomėti kokių tokio tipo darbų buvo, pavyko rasti tik kelis labai prastai įvertintus, vos ne B lygio filmus. Tad keista, bet atrodo, jog gero ir sėkmingo Holivudinio filmo apie didžiulius valdomus robotus taip niekada ir nebuvo. Tad kodėl toks išskirtinis ir gerbiamas režisierius kaip Guillermo del Toro užsikabino ant šios idėjos, kad jis šio filmo ėmėsi palikęs Hobitą ir kitus gausybę darbų?
Iš pradžių atrodė, kad Ugnies žiedas yra įkvėptas ir susijęs su trumpametražiu Urugvajuje sukurtu filmu Ataque de Pánico!, kuris sulaukė didelio publikos dėmesio ir gausybės Youtube peržiūrų. Atrodė, kad skaičiau kažką apie tai, kad pagal jį Holivude bus pastatytas pilnametražis filmas, bet atrodo taip nėra. Kaip įkvėpimą del Toro įvardijo Japonijoje populiarius robotų mechų ir pabaisų kaiju žanrus, bet jo tikslas buvo ne atkurti kokį nors filmą, bet paversti Traviso Beachamo (Titanų susidūrimas) istoriją didelio biudžeto vasaros filmu. Jam pavyko gauti išties didžiulį biudžetą, kurio užteko pasamdyti geriausią spec. efektų komandą – Industrial Light and Magic, bei Geležinio žmogaus kostiumo kūrėją.
Esminė filmo idėja be abejo paprasta: didžiuliai monstrai lenda iš vandenyno dugne atsivėrusio plyšio, puola Žemę, o juos sustabdyti gali tik tokio paties dydžio robotai. Pagrindinis skirtumas tarp kitų valdomų robotų filmų yra tas, kad čia jie valdomi ne vieno, o dviejų žmonių vienu metu. Pilotų smegenų veikla yra sujungiama ir gaunamas bendras efektas, ir būtent ši idėja suteikia filmui žmogiškos dramos, kuri visai tinka ir nėra tik būdas užpildyti vietas tarp kovų. Man šiek tiek vietomis netiko humoristinis filmo tonas, bet ko gero to buvo siekta norint pritraukti jaunesnę auditoriją.
Pagrindinis filmo privalumas – robotų ir monstrų kovos – tikrai puikiai įgyvendintas. Kaiju pabaisos sukurtos vėl gi ne pagal konkrečius ankstesnius japonų padarus, o kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudojant gamta, todėl padarai primena dinozaurus ir kitus gyvūnus. Patys robotai menkesnės įvairovės, skirtingų šalių robotai pateikti labai stereotipiškai, bet iš tiesų tai nėra svarbu. Bendras efektas ir įspūdis, kurį sudaro fotorealistiška grafika, derantis garso takelis (jį sukūrė Sostų karų kompozitorius!), pačių monstrų ir robotų dydis ir visiškas aplinkos niokojimas, yra išties stiprus, nelieka laiko galvoti apie kažkokias detales ir po poros valandų jautiesi taip, tarsi pats išlipęs iš roboto galvos.
Keista, bet del Toro nenorėjo, kad filmas būtų 3D formato ir nors jis buvo filmuojamas galingomis kameromis, palaikančios ir stereo režimą, buvo nuspręsta jį kruopščiai konvertuoti. Man 3D vaizdas Ugnies žiede labai tiko, tai tikrai įspūdingiausias konvertuotas filmas. Bet nesvarbu ar jį žiūrėti 3D ar paprastu formatu, tai tikrai yra dideliam ekranui skirtas filmas, kuris visiškai prarastų prasmę ir patrauklumą žiūrint jį kitais formatais.
Kita priežastis, dėl kurios del Toro taip greitai ėmėsi šio projekto, buvo nelabai smagi. Universal studija atsisakė statyti režisieriaus filmą At the Mountains of Madness, kuris turėjo tapti garsiojo siaubo rašytojo H.P. Lovecrafto kūrinio ekranizacija. Tiesa, vis dar pasigirsta pranešimų, kad darbai bus pratęsti (galbūt po Ugnies žiedo jau garantuotos sėkmės?), o ir kitų del Toro darbų dar tikrai išvysime. Tai ir tamsesnė animacinė Pinokio pasakos versija, trečioji jį išgarsinusio filmo Pragaro vaikis (Hellboy) dalis, siaubo filmas ir ko gero dar daug nepatvirtintų darbų.
Parašykite pirmą komentarą