2011-ieji garsiajai Naujosios Zelandijos studijai buvo išties svarbūs ir sėkmingi. Vasaros sezoną su trenksmu uždarė Beždžionių planetos sukilimas, o rudenį puikiai sutikta Tintino ekranizacija. Nuo ko viskas prasidėjo ir ką Weta žada pristatyti artimiausiu metu.
Pradėti reiktų nuo vardo. Interviu nuostabiame britų dokumentiniame seriale Paskutinė proga pamatyti (Last Chance to See) studijos įkūrėjas Peteris Jacksonas pasakojo, kad būdamas mažas labai bijojo tik Naujojoje Zelandijoje gyvenančių vabzdžių weta, kurie yra vieni didžiausių ir sunkiausių pasaulyje. Vien pažvelgus į paveiksliuką šiurpas nukrečia. Režisierius nusprendė, kad toks vardas labai tiks specialiųjų efektų studijai ir kartu reprezentuos savo šalį.
Iki Žiedų valdovo
Weta Digital buvo įkurta 1994-aisiais, statant pirmą tarptautinio pripažinimo sulaukusį Peterio Jacksono filmą Dangiškos būtybės (Heavenly Creatures). Atrodytų keistas pasirinkimas, nes filmas smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių režisieriaus darbų, daugiausia šmaikščių siaubo komedijų. Buvo pasakojama tikra tragiška kriminalinė istorija, kuriai Jacksonas sugebėjo įkvėpti vaizdingumo ir parengė tuo metu nustebinusius kokybiškus kompiuterinės animacijos efektus. Filmas pelnė daug apdovanojimų visame pasaulyje ir pradėjo iki šiol sėkmingą Kate Winslet karjerą.
Po šio filmo didžiųjų Holivudo studijų reakcijos ilgai nereikėjo laukti. Į Jacksoną kreipėsi tuomet „ant bangos“ buvęs režisierius Robertas Zemeckis ir pasiūlė pastatyti filmą Baubai (The Frighteners, 1996). Deja, bet nepaisant įspūdingų CGI scenų ir didžiausios iki tol istorijoje kompiuterinių efektų gausos, filmas sulaukė aršios kritikos dėl prasto scenarijaus ir neįdomių veikėjų. Jacksonui net teko kreiptis į teismą dėl vieno vietos leidinio apžvalgos, bet byla galiausiai nebuvo iškelta. Filmui taip pat nepasisekė ir komerciškai – 30-ies milijonų kūrimo išlaidos nebuvo kompensuotos.
Nepaisant minėtų bėdų, Peteris Jacksonas šiuo filmu įrodė, kad Naujojoje Zelandijoje galima sukurti Holivudo lygio efektus, tad Weta iškart buvo pakviesta prisidėti prie didžiojo Zemeckio fantastinio filmo Kontaktas (Contact) kūrimo.
O tada prasidėjo Žiedų valdovo (Lord of the Rings) era. Tai labai didelė ir daugeliui žinoma tema, tad plačiau apie šią seriją nepasakosiu. Įdomi ir galbūt ne itin žinoma yra šios ilgos kelionės pradžia. Situacija su Žiedų valdovo filmo teisėmis gan sudėtinga. Keletas pagrindinių studijų rėmė Peterio Jacksono pasiūlymą knygų teisių savininkui prodiuseriui Saului Zaentsui, kuris iki tol buvo išleidęs tik animacinį filmą. Peteris Jacksonas iš tiesų pirmiausia norėjo pastatyti King Kongo perdirbinį, bet dėl pasikeitusios situacijos ir galiausiai gautos Žiedų valdovo teisės jis ėmėsi šio darbo ir visą trilogiją kūrė net aštuonerius metus. Tai itin techniškai sudėtingi filmai, kurių efektams Weta sukūrė galingą animacijos programą MASSIVE, kuri buvo naudojama ir vėlesniuose pagrindiniuose filmuose.
Po Žiedų valdovo
Pabaigus darbus prie Žiedų valdovo, Weta rengė dalį efektų Van Helsingui ir Aš, robotas, o tada sugrįžo prie į stalčių įdėto ambicingojo King Kongo plano. Pamenu dėl jo buvau labai skeptiškai nusiteikęs, nes man itin patiko 1976-aisiais išleistas Kingas Kongas ir dar po dešimtmečio King Kongas gyvas. Žinoma, buvo labai įdomu naująjį filmą žiūrėti dėl techninių detalių ir filmas paliko tikrai didelį įspūdį. Manau King Kongas tapo pirmuoju filmu, kuriame bent jau man nebesijautė diskomforto žiūrint CGI scenas ir buvo galima sklandžiai mėgautis bendrais filmuotais ir animuotais vaizdais.
Po šio filmo Weta vėl ėmėsi poros darbelių „iš šono“. Vieni buvo įspūdingi ir verti dėmesio: Iksmenai, Diena kai sustojo Žemė. Kitų verčiau neprisiminti: Eragonas, Fantastiškas ketvertas. Iš šių darbų svarbiausias ne tik dėl grafikos, bet bendrai dėl palaikymo ir paramos buvo 9-asis rajonas (District 9). Peteris Jacksonas atvėrė visas reikalingas duris jaunajam Pietų Afrikos režisieriui Neilui Blomkampui ir tai buvo nuostabus bendradarbiavimo ir įdomios vizijos įgyvendinimo pavyzdys, sulaukęs visapusiško pripažinimo. Labai tikiuosi artimiausiu metu ką nors sužinoti apie būsimus režisieriaus darbus. O štai jau paties Jacksono režisuotas ir labai išgirtas filmas Numylėtieji kaulai (Lovely Bones) man netiko. Pasaulis anapus tikrovės buvo sukurtas tikrai įspūdingai, bet bendrai man tai buvo tik eilinė gražiai papuošta istorija.
O štai situacija su Įsikūnijimu (Avatar) man pasirodė keista. Nuo pat pirmųjų pranešimų atidžiai stebėjau jo kūrimo istoriją, bet manau nebuvo skirta pakankamai dėmesio Weta Digital indėliui į šį grandiozinį filmą. Būtent Naujosios Zelandijos studija sukūrė Pandoros planetos augaliją ir gyvūniją. Daugelis filmą žiūrėjusių, su kuriais teko kalbėti, net neįtarė, kad tai buvo Peterio Jacksono studijos darbas. Žinoma, galima suprasti, kad visą dėmesį teko skirti Jamesui Cameronui ir jo stereo 3D išradimams, bet manau didesnis Weta akcentavimas būtų tik dar labiau sudominęs žiūrovus. Na, bent jau Oskarą už savo pastangas gavo. Kuriant fantastinį pasaulį vėl buvo panaudota MASSIVE technologija, buvo „įdarbinta“ net 40 000 procesorių.
Galiausiai pati Weta sėkmingai pasinaudojo šia patirtimi reklamuodama naująjį savo filmą. Kone kiekviename reklaminiame Beždžionių planetos sukilimo (Rise of the Planet of the Apes) plakate puikavosi Įsikūnijimo vardas. Prieš žiūrėdamas filmą vėl gi buvau skeptiškai nusiteikęs ir iš tiesų pirmieji jaunojo herojaus ir kitų primatų CGI kadrai atrodė kiek sulieti ir didelio įspūdžio nepaliko. Galbūt taip kūrėjai siekė vėlesnio efekto, kuris pirmąkart išvydus suaugusį Cezarį buvo neįtikėtinas. Be abejo, iš studijos, turinčios patirties su milžiniška gorila, buvo galima tikėtis tikroviško įprastos žmogbeždžionės atkūrimo. Tačiau labiausiai nustebino kintančios ir vis stiprėjančios bei panašėjančios į žmonių emocijos bei veido išraiškos. Neįsivaizduoju, kiek darbo reikėjo įdėti tyrėjams ir programuotojams, kad galėtų perteikti tokį platų emocijų ir net mikroišraiškų spektrą. Aišku, čia vėl didelį darbą nudirbo etatinis judesio fiksavimo (motion capture) aktorius, įkūnijęs ir garsųjį Golumą, ir animacinį Tintiną. Bet bet kokiu atveju Cezario herojus yra puikus pavyzdys kaip patobulėjo kompiuteriniai personažai per dešimtmetį nuo pagarsėjusio naujosios Žvaigždžių karų sagos veikėjo Jar Jar Binkso. Naujosioms Beždžionėms pavyko surinkti daugiau nei pusę milijardo dolerių, tad garantuotai sulauksime tęsinio.
Tintinas ir Hobitas
Prie Tintino Peteris Jacksonas ir Stephenas Spielbergas dirbo išties ilgai, filmui buvo kuriamos geresnės judesio fiksavimo technologijos. Nors ne itin džiaugiausi sužinojęs, kad Tintinas bus kuriamas naudojant tarsi ant tikrų žmonių užvilktos animacijos stilių, panašų į pastaruosius Roberto Zemeckio filmus (jo studija, beje, buvo uždaryta ir kūrėjas ketina grįžti prie tikrų filmų ir/arba animacijos). Bet galutinis variantas didžiajame ekrane stebint pro 3D akinius man išties patiko ir „vaškinių lėlių“ efekto, dėl kurio taip baiminausi, nebuvo.
Na o toliau lieka laukti paties svarbiausio Weta filmo nuo pat „Žiedų valdovo“ pabaigos. Ne vienerius metus prasikankinęs dėl teisių, keitęs režisierius, planus dėl studijų bankroto, Peteris Jacksonas galiausiai ėmėsi darbo pats ir pradėjo filmuoti taip ilgai lauktą Hobitą. Lengvo kelio režisierius nesirenka ir ketina vėl nustebinti prie aukščiausios kokybės vaizdų pripratintus žiūrovus. Per daug nesigilinant į techninius dalykus svarbu akcentuoti, kad Hobitas filmuojamas naudojant naujos kartos 3D kameras, įrašančias vaizdą ne mums įprastu 24, o 48 kadrų per sekundę greičiu. Tinkamai įrengtame kino teatre toks vaizdas turėtų atrodyti tarsi tikrovė, neturėtų lietis greičiau vykstančios scenos (kaip kai kurios gaudynės netgi Įsikūnijime). Be to, pasak paties Peterio Jacksono, toks vaizdas stebint su 3D akiniais mažiau vargina akis, atrodo natūralesnis. Kol kas tokių projektorių dar nėra labai daug, bet kino teatrų kompanijos skuba pasirūpinti reikiama įranga, kad spėtų visu grožiu pasitikti jau per šias Kalėdas atkeliaujantį Hobitą. Reikia tikėtis ir Lietuvoje atsiras bent viena vieta, kurioje bus galima tinkamai peržiūrėti šį itin svarbų filmą. Plačiau apie šias kameras galima sužinoti dokumentiniame filmuke, svetainėje Engadget.
Apie kitus vykdomus ar planuojamus Weta Digital projektus daug informacijos nėra. Studija prisidėjo prie komandinio superherojų filmo Keršytojai (The Avengers), taip pat didžiojo Svetimų priešistorės filmo Prometėjas (Prometheus). Akivaizdų, kad pagrindinis Weta projektas bet kokiu atveju bus antroji Hobito dalis, tad kažkokių tolesnių didesnių naujienų teks palaukti.
Parašykite pirmą komentarą